žabagaras

žãbagaras sm. ppr. pl. (3^4b) NdŽ, DŽ¹, Ob 1. žagaras: Surankiok tuos žãbagarus ir sumesk krosnin Kp. Kaukdavo, švilpdavo aplinkui šalti žiemos vėjai, siausdavo po mišką sniegas, ūždavo, ošdavo pušys, plikais žabagarais tarytum kam grūmodavo ąžuolai ir kiti vasarą lapuoti medžiai A.Vien. 2. stagaras: Lietuvoje kiekvieną pirkelę puošia palangėje gėlių darželis, o apie italo lūšnelę vien ožkų apgraužti žabagarai stirkso rš.